voliūgas

voliū̃gas sm. (2) 1. Ob kas suvoliota, ritinys: Sniegas limpa, vaikai volioja voliūgùs Vad. Vaikai iš molio volioja tokius ilgus voliūgus ir džiovina PnmR. Tešlą ištęsti ilgais voliūgiùkais NdŽ. Kiekvienas, paėmęs skrylį, suvyniodavo į voliūgiuką, nelyginant kaip skalbinį kočiojant, ir dažydavo į kvietinių miltų tyrę M.Katk. 2. iš vilnų ar plaukų suveltas gumulas: Seniau į voliūgus sukišdavo adatas, o dabar jau jas deda į dėžutes PnmA. 3. nuospauda: Ot tau nešiot mažus batukus – pilnos kojos voliū̃gų Vdšk.